Socioedukacinė pagalba smurtaujantiems vyrams taikant DADV metodiką

Vyrų krizės apima didelį tyrimų lauką, nes jos atsiskleidžia socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinose (Kraniauskas, 2008): sociologija, edukologija, psichologija, politika, teisė ir tyrimų spektras yra platus: populiarioji kultūra, socializacija, literatūra, smurtas, seksualumus, sveikatos problemos, homofobija, subkultūros, tėvystė, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas, nusikalstamumas ir pan. Šiems iš pirmo žvilgsnio nesugretinamiems tyrimams bendrumo matmenį suteikia jų bendras objektas – vyras ir jo problemos (Kraniauskas, 2008), peraugančiomis į krizes, kurioms įveikti reikalinga įvairių specialistų pagalba, pavyzdžiui teisininko, psichologo, socialinio darbuotojo. Smurtas šeimoje yra viena iš pačių aštriausių ir labiausiai paplitusių socialinių problemų (Oystein, Karavajeva, 2005). Smurtas šeimoje paliečia ne tik auką, bet ir toje aplinkoje gyvenančius asmenis – nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, tačiau tai veikia ir vaikus. Dažnu atveju, moterys lieka gyventi su smurtautojais vyrais, todėl tam, kad užtikrinti saugesnį gyvenimą moteriai ir ypač vaikams, būtina dirbti ir su smurtautoju. Straipsnio aktualumas. Vyrų problematiką nagrinėja Oystein  (2005), Kublickienė (2003), Reingardienė, Tereškinas, Zdanevičius (2005), Tomkūnas (2009), Hearn (1996), Giedrė Purvaneckienė (2005). Vyrų smurtinis elgesys yra ypač aktuali problema, todėl Lietuvoje kuriasi organizacijos, kurios teikia socioedukacinę pagalbą vyrams. Kauno apskrities vyrų krizių centras (KAVKC) yra vienintelis Lietuvoje, dirbantis pagal Danijos nevyriausybinės organizacijos „Askovgaarden“ Dialog Against Domestic Violence (DADV) metodiką, kas išvertus į lietuvių kalbą būtų – dialogas prieš šeimyninį smurtą. Ši metodika yra taikoma Danijoje ir dar keliose Europos šalyse. KAVKC užmezgęs glaudžius bendradarbiavimo ryšius su metodikos autoriumi Per I. Hensen ir perėmę šią metodiką adaptavo ją lietuvių mentalitetui. DADV metodika skirta kompleksiškai spręsti smurto šeimoje problemą, suteikti specialią pagalbą vyrams, norintiems valdyti pykti ir agresiją, keisti smurtinį elgesį,  įveikti priklausomybes, depresiją, stresą, išmokti bendrauti su partnere, padėti suprasti vienam kitą. Per du metus KAVKC programą baigė dvi vyrų grupės, iš viso 12 asmenų. Šiuo metu darbą jau yra pradėjusi trečioji vyrų grupė. Dalyvavimas programoje – tai didžiulis darbas, reikalaujantis atsakomybės, ryžto ir pastangų. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimas programoje yra savanoriškas ir į programą įtraukiami motyvuoti asmenys, baigę programą vyrai pasiekia teigiamų rezultatų, kas palengvina jų bendravimą su aplinkiniais, padeda išlaikyti šeimą ir prisidėti prie jos gerovės.

Straipsnio tikslas – pristatyti  danų medicinos psichologo Per I. Henseno  sukurtą DADV metodiką, kuri skirta keisti smurtaujančių vyrų elgesį.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti pagrindines vyro krizės ir smurto priežastis;
2. Apibūdinti vyrų smurtinio elgesio keitimo socioedukacinį metodą – DADV;

Taikyti metodai: literatūros ir dokumentų analizė;

Vyrų krizes sukelia darbo, šeimos, vaikų, kitų artimųjų, namų netektis, finansinės problemos, artimo žmogaus išdavystė, neištikimybė šeimoje, nusikalstama veikla, netikėtas elgesys – smurtas prieš artimuosius, priklausomybės ligos. Vyrui išgyvenančiam krizę, sunku pripažinti krizę ir kreiptis pagalbos. Jie sprendžia problemą savais metodais – vartodami alkoholį ar psichotropines medžiagas. Vyrai, sergantys depresija, nebesugebėdami savarankiškai išspręsti problemų, pasirenka savižudybę. Šios situacijos sukelia gėdos ir nepilnavertiškumo jausmus, galios ir įtakos susilpnėjimą. Nepilnavertiškumo kompleksą, kurį įtakoja žeminimai ir nuvertinimai, vyras bando paslėpti smurtaudamas, taip tarsi įrodydamas vyriškumą arba taip išreikšdamas baimę netekti moters, todėl smurtinis elgesys yra vienas iš būdų susikausikaupusią neigiamą energiją iškrauti į išorę. Smurtas gali būti traktuojamas kaip vyro krizė arba vyro krizės padarinys.

Smurtas šeimoje tampa daugelio žmonių tragedija ir griauna visuomenės saugumo pagrindus, nes tai yra pasikartojančio ir dažnėjančio  fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio įžeidimo ir prievartos grėsmė vieno asmens kito asmens, su kuriuo jis turi arba turėjo intymių arba kitų svarbių santykių, atžvilgiu, siekiant kontrolės, įbauginimo, baimės jausmo. Smurtas egzistuoja visose socialinėse grupėse, tai nepriklauso nuo pajamų lygio, išsilavinimo, padėties visuomenėje (Karavajeva, 2005, Vaikų laikinos globos namai „Atsigręžk į vaikus“, 2008). Smurtaujantys vyrai nėra psichiškai nesveiki, jie gyvena normalų gyvenimą, kartais nesugebėdami kontroliuoti savo agresijos proveržių.

Vyrų smurtas nėra nei vyrų dominavimo visuomenėje, nei jų „lyties galios“ tiesioginė išraiška, nes ne visada moteris muša tie vyrai, kuriems galią suteikė jų lytis ir nebūtinai tik tie, kurie nesusidorojo su vyro vaidmeniu (Oystein, 2005). Nėra vienos nuomonės dėl smurto šeimoje priežasties, todėl Karavajeva (2005) išskiria kelias galimas smurto prielaidas:

1. Smurtas gali būti sociokultūrinės prigimties, šeimyninių santykių esmės stereotipinių sampratų neatsiejama dalimi, perimta kartu su auklėjimu, sustiprinta išoriniais įspūdžiais ir suprantama kaip vienintelis galimas jų modelis arba toks savitarpio santykių tipas yra visuotinis;
2. „Vaikystės trauma“ – ankstyvame amžiuje išgyventa griaunamoji patirtis, kuri verčia individą išlieti ant artimųjų savo vaikystės kompleksus;
3. Socialinis ir psichologinis nepakankamumas dėl išorinių veiksnių, viršijančių asmenybinio individų atsparumo ribas, verčia jų ieškoti savo nepasitenkinimo pakeičiamosios kompensacijos namuose, išnaudojant silpnesniuosius, nesugebančius duoti atkirtį ir apsiginti. Profesinio gyvenimo sąlygos turi įtakos smurto lygiui visuomenėje. Nedarbas padidina smurto šeimoje riziką. Profesinio/ šeimyninio gyvenimo tyrimai rodo, kad vyrai yra ypač linkę perkelti profesinio gyvenimo problemas į privatų gyvenimą (Oystein, 2005).
4. Individo asmenybinės ypatybės, su pernelyg išvystytu dominavimu bei charakterio savybėmis, savo laiku adekvačiai nekompensuotais auklėjimu (Karavajeva, 2005).

Taigi, smurtas neatsiranda lyties pagrindu, o šeima įtakoja smurtinio, agresyvaus elgesio atsiradimą – joje įdiegtas santykių modelis, tėvų/ globėjų elgesys su asmeniu, auklėjimas ir individo asmenybė. Vadinasi, norint padėti vyrui kovoti su smurto proveržiais, būtina mokyti jį naujų įgūdžių, požiūrio į save patį.

Pakeisti smurtautojo elgesį yra labai sunku, tačiau galima išlavinti neagresyvaus elgesio įgūdžius. Tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis tiek specialisto, tiek ir pačio kliento didelių pastangų, o svarbiausia – motyvacijos. Vidrinskaitė (2003) išskyrė  kovos su smurtu Europos Sąjungoje socioedukacinius  būdus: mokyti jaunimą abipusės pagalbos; kurti smurtautojams specialias programas, kurios padėtų jiems suprasti savo elgesio neigiamas pasekmes – savivokos ugdymas; padėti išmokti valdyti emocijas bei veiksmus; Daugelyje šalių yra psichoterapinės ir edukacinės programos smurtaujantiems vyrams/ tokių grupių tikslas – išmokyti vyrus suvokti realias savo poelgių priežastis ir jų rimtumą, mokytis susitarti be agresijos.

DADV(Dialogue Against Domestic Violence) programa skirta šeimoje smurtaujantiems vyrams, kuriuos įmanoma motyvuoti keistis, nes dalyvavimas šioje programoje yra savanoriškas ir tik esant vyro motyvacijai. Taip pat atsakingas vaidmuo tenka ir specialistui, į kurį kreipiasi smurtautojas, nes specialistas klientui turi įteigti, kad smurtinį elgesį įmanoma sustabdyti, pasikeisti ir išmokti elgtis kitaip. Pagrindiniai smurtaujančių vyrų elgesio keitimo uždaviniai:

• mokyti atpažinti savo jausmus, reakcijas;
• analizuoti netinkamus elgesio būdus, galimas jo priežastis bei pasekmes – savivokos ugdymas;
• agresyvaus, smurtinio elgesio keitimas, ugdant valią.

Vyrai dalyvaujantys programoje negali būti apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, turi būti stabilios psichinės būklės ir vyro IQ turi būti didesnis nei 80. Taip pat proceso eigoje į programą gali būti įtraukta smurtautojo partnerė, suteikiant jai galimybę gauti individualią ar grupinę pagalbą. Pagrindiniai DADV programos principai yra:

• Šeimyninis smurtas – netoleruotinas ir išmoktas elgesys.
• Smurtautojai vyrai gali išmokti valdyti agresiją ir yra 100 proc. atsakingi už savo smurtinį elgesį (Hensen, 2007).

DADV yra ilgas socioedukacinis procesas, reikalaujantis kliento ryžto ir pastangų. Tai mokymosi procesas ir resocializacija į visuomenę su nauju požiūriu, naujomis nuostatomis, vertybėmis. Programa trunka apie metus ir susideda iš kelių etapų (Hensen, 2007):

• Individualus darbas su smurtautoju (trukmė – 2 mėn.) – svarbiausia užmegzti kontaktą, įgyti tarpusavio pasitikėjimą ir motyvuoti smurtautoją dalyvauti programoje. Šio proceso metu, įvertinama smurtautojo asmenybės ir jo struktūra – jis apklausiamas apie jo vaikystę, paauglystę, suaugusioje gyvenimą, bei dabartinę situaciją. Nuo pirmojo etapo priklauso tolimesnio darbo efektyvumas ir rezultatai. Užmegztas stiprus kontaktas padeda įgyti kliento pasitikėjimą – tai sustiprina kliento motyvaciją keistis. Apklausų pagalba surinkta informacija svarbi socialinio darbuotojo ar psichologo darbe, nes pagal gautus rezultatus specialistas mato, ką reikia keisti, numatomi darbo tikslai, tolimesnis pagalbos procesas – individualios ar/ar grupės konsultacijos, šeimos konsultavimas, psichoterapeuto konsultacijos ir pan. Pavyzdžiui, asmenybės įvertinimo testo rezultatai parodo, ar klientui būdinga depresija ir agresyvus elgesys, o įvairių amžiaus tarpsnių testas parodo, ar vaikystėje patyrė artimojo prievartą. Tai reiškia, kad specialistas turi padėti klientui įveikti depresiją, padėti pažinti save, savo jausmus ir surasti būdus įveikti agresiją. Darbas turi būti orientuotas į galimą tokios kliento būsenos priežastį – patirtą prievartą.
• Darbas su  6 – 8 vyrų grupėmis (trukmė – 6 mėn.) – tai struktūruotas, terapinis procesas koncentruotas į smurtinį elgesį. Kiekvienam užsiėmimui numatomas konkretus tikslas, visas grupinių užsiėmimų ciklas yra suplanuojamas iš anksto. Grupei vadovauja  du specialistai: psichologas ir socialinis darbuotojas, iš jų vienas vyras ir viena moteris. Užsiėmimų pagrindas yra kognityvinės teorijos. Užsiėmimų grupėje metu dirbama per savęs pažinimą, savęs vertinimą, savigarbą, pasitikėjimą savimi. Baigęs pusės metų grupinių užsiėmimų ciklą, klientas išmoksta pažinti save, vertinti savo elgesį, pažinti savo emocijas, išmoksta kontroliuoti savo emocijas ir elgesį, išmoksta bendrauti kitaip. Vyras baigęs šį etapą pakeičia savo požiūrį, ima kitaip vertinti daugelį dalykų, pamato, kad jis ne vienas turi problemų. Būtent grupinės terapijos etapas yra vienas iš svarbiausių, nes tai yra mokymosi gyventi kitaip etapas.
• Individualus darbas padedant specialistui (trukmė – 5 mėn.) – šio etapo metu smurtautojas integruoja naujai įgytus įgūdžius kasdieniniame gyvenime. Socialinis darbuotojas ar psichologas padeda vyrui mokytis gyventi kitaip – tai socioedukacinio proceso tęsinys. Žmogus kitaip mąstantis ir kitaip vertinantis dalykus, mokosi bendrauti su aplinkiniais, su artimaisiais, taikydamas kasdienėje veikloje tai, ką išmoko per pusę metų. Tai nelengvas iššūkis, reikalaujantis didžiulių asmeninių pastangų, todėl specialisto parama ir palaikymas yra būtini.

Baigę visą programą vyrai pasiekia didesnių ar mažesnių teigiamų rezultatų, nes visus metus dalyvaujantis programoje vyras yra priverstas susimąstyti, įvertinti, pervertinti, pažinti save ir emocijas. Ilgalaikis dalyvavimas ir buvimas mokymosi aplinkoje padeda pačiam vyrui priimti sprendimus – keistis, elgtis kitaip nei iki šiol, vertinti save, bendrauti kitaip, ieškoti buvusio elgesio alternatyvų. Tai didžiulis iššūkis kiekvienam vyrui dalyvaujančiam DADV programoje – pasikeisti ir išmokti gyventi kitaip yra nelengva.

Išvados

• Vyro krizes sąlygoja neigiami gyvenimo veiksniai, kurie gali įtakoti vyro smurtą, tačiau dažnai agresyvų elgesį nulemia šeimoje įdiegti santykių modeliai, kuriuose smurtas buvo pripažintas kaip normalus reiškinys.
• Vyrų smurtinio elgesio keitimas – ilgai trunkantis ir reikalaujantis pastangų socioedukacinis procesas. Mokymosi ir ugdymosi proceso sėkmingumą ir rezultatyvumą lemia asmeninė vyro motyvacija, kurią paskatinti ir sustiprinti padeda specialistai. Asmeninė motyvacija yra viena iš būtiniausių sąlygų dirbant su smurtaujančiai vyrais pagal DADV metodiką. DADV metodika yra labai strukturuota ir tiksliai orientuota į tikslą – vyro elgesio keitimą, priklausomybių ir streso įveikimą, depresijos gydymą, mokymasi bendrauti ir valdytis. Sėkmingai baigę visą programą vyras padeda ne tik sau, bet ir aplinkiniams gyventi saugesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.

DADV METOLOGY‘S SOCIALEDUCATION HELP FOR VIOLENT MEN

The article deals with actual violent men socialeducation aid issue, the wider context of male violence and the reasons for the rise, and the identification of men in crisis ends.
 working with men socialeducation problem-solving methodology influence the quality of the work to eliminate men socialeducation problems in society. The article claimed that an effective approach to help socialeducation DADV contributes to solving existing problems socialeducation violent men, men change violent behavior and encourage the exchange of stereotypes on the person’s problems and life choices. This article is based on theoretical and practical aspects of the generalizations and conclusions can be used to improve or aid the development of preventive measures, as well as a methodological tool for this subject interested in Kaunas and other Lithuanian cities members of the community.

Literatūra

[1] Oystein G. H. Ar vyrai sugebės? Vyrai ir lyčių lygybė: Šiaurės šalių patirtis. Vilnius: UAB  “Apostrofa”. 2005;

[2] Hensen P. I. Dialog Against Domestic Violence. A treatment programme for violent men and their families in Denmark. 2007;

[3] Karajeva S. Lyčių stereotipai ir smurto šeimoje sociokultūriniai veiksniai. Viešoji politika lyčių lygybės aspektu. Mykolo Riomerio universitetas. Vilnius: 2005;