Konferencijoje – apie efektyvumo, siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, paieškas

Lapkričio 4 d. Seime vyko konferencija „Efektyvumo, siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, paieškos: smurtinio elgesio keitimo svarba“. Renginyje pranešimus paskelbė Lietuvos, Danijos, Rusijos ir Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos valstybės įstaigų atstovai.

Vienas iš pagrindinių renginio akcentų – darbas su artimoje aplinkoje smurtaujančiais vyrais ir vyrų smurtinio elgesio keitimo svarba, siekiant mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejus. Renginio tikslas – supažindinti Lietuvos valdžios atstovus ir visuomenę su Danijos, kur smurtinio elgesio keitimo programos vykdomos jau daug metų, patirtimi ir tyrimų rezultatais. Taip pat informuoti apie Lietuvoje jau vykdomą darbą su artimoje aplinkoje linkusiais smurtauti asmenimis. Kauno apskrities moterų ir Kauno apskrities vyrų krizių centrai jau ketvirti metai bendradarbiauja su Danijos kolegomis ir yra apmokyti dirbti pagal jų elgesio keitimo programą.

Lietuvoje, siekiant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą, nuveikta labai daug. Tačiau dirbantieji su smurto aukomis ir smurtautojais žino, jog nepakaks tik pašalinti smurtauti linkusį asmenį iš namų aplinkos. Šalyse, kurios smurto artimoje aplinkoje aukoms siekia užtikrinti saugumą žymiai seniau nei Lietuva, tais atvejais, kai nusikalstama veika nesukelia itin sunkių padarinių ir nusikaltimą padaręs asmuo nėra nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, nukentėjusiųjų nuo smurto apsauga užtikrinama daugybe įvairiausių socialinių ir teisinių priemonių taikymu, o viena iš tokių yra laikoma ir teismo įpareigojimas smurtautoją lankyti smurtinio elgesio keitimo programą.

Sveikinimo žodžius konferencijoje tarė Seimo narė Agnė Bilotaitė, priminusi apie Seime 2011 m. birželio mėn. priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir išreiškusi viltį, kad jis bus veiksmingai įgyvendinamas, tuo suteikiant visuomenėje daugiau saugumo. Sveikinimo žodžius tarė ir  teisingumo ministro patarėjas T. Baranovas, pabrėžęs, kad abejingų smurto problemai artimoje aplinkoje ir visuomenėje nėra.

Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė savo pranešime trumpai apžvelgė Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitą, kurioje teigiama, kad darbas su smurtaujančiais asmenimis labai svarbus ir reikšmingas, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą. Sutinkama, jog smurtinio elgesio keitimas galėtų užtikrinti, kad smurtas artimoje aplinkoje būtų kuo retesnis, o asmuo, iki tol pykčiui, frustracijai ir kitiems neigiamiems jausmams išreikšti taikęs agresyvų ir smurtinį elgesį, išmoktų elgtis kitaip ir netinkamo elgesio nekartotų nei dabartiniuose santykiuose nei, šiems santykiams nutrūkus, smurtaujančiai nebesielgtų naujuose.

Svečias iš Danijos nevyriausybinės organizacijos „Askovgarden“ vadovas Per I. Hensen pristatė Danijoje vykdomą smurtinio elgesio keitimo programą ir vykdomų tyrimų rezultatus. Ši organizacija dirba ir su smurto artimoje aplinkoje aukomis, ir su smurtautojais, taip pat ir su vaikais, augančiais tokiose šeimose.

Vilniaus Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė savo pranešime pristatė pensiono patirtį, dirbant su smurtaujančiais artimoje aplinkoje asmenimis. Pranešėja taip pat pabrėžė smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimo kompleksiškumą, t.y., būtinybę ne tik padėti smurto aukoms, tačiau ir dirbti su smurtaujančiais asmenimis, siekiant jų elgesio pasikeitimo.

Konferencijoje kalbėjęs Vilniaus VPK viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica pabrėžė policijos pasirengimą ir galimybes vykdyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, sutikdamas, jog elgesio keitimas gali būti gera smurto artimoje aplinkoje pasireiškimo ir/ar pasikartojimo prevencinė priemonė. Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus l.e.p. viršininkas Gintautas Klimavičius kalbėjo apie laivės atėmimo įstaigose taikomas elgesio keitimo programas ir pakartotinio smurto rizikos vertinimą. Akcentuota, kad elgesio keitimo programos turėtų būti taikomos ir tiems, kurie dėl savo smurtinio elgesio nėra nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.

Konferencijoje taip pat kalbėjo St.Peterburgo (Rusija) nevyriausybinės organizacijos ”Enlightenment” ir Minsko (Baltarusija) nevyriausybinės organizacijos ”Pravavaja iniciativa” atstovai. Šios organizacijos dalyvauja Kauno apskrities moterų krizių centro projekte „Bendradarbiavimas tarp Šiaurės šalių, Lietuvos ir Šiaurės Vakarų Rusijos nevyriausybinių organizacijų, teikiant psichologinę ir teisinę pagalbą šeimoms, kuriose smurtaujama“. Svečiai pastebėjo, kad Lietuva yra stipriai aplenkusi savo kaimynes, priimdama reikiamus įstatymus, siekiant sumažinti smurtą artimoje aplinkoje.

Konferencija buvo siekiama sukviesti suinteresuotas puses tolesnei diskusijai ir bendram tolimesniam darbui šiuo klausimu. Dalyviai pritarė organizatorių pasiūlymams ir išvadoms:

1.      Būtina pripažinti, kad darbas su artimoje aplinkoje smurtaujančiais vyrais yra labai svarbus, siekiant kuo labiau apsaugoti smurto aukas. Vykdant elgesį keičiančias programas siekiama ilgalaikio asmenybės ir elgesio pasikeitimo. Tai gali sumažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių.

2.      Taikyti teismo įpareigojimą smurtaujančiam artimoje aplinkoje vyrui dalyvauti elgesio keitimo programoje net ir tuo atveju, kai nusikalstama veika nesukelia itin sunkių padarinių ir nusikaltimą padaręs asmuo nėra nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme;

3.      Taikyti įpareigojimą smurtaujančiam artimoje aplinkoje asmeniui gydyti priklausomybės ar psichikos ligas, nes tik tokiu atveju asmuo galės dalyvauti elgesio keitimo programoje, mokytis reaguoti ir elgtis tinkamu būdu pats ir netrukdyti darbo kitiems grupės nariams;

4.      Paslaugos smurtautojui užtikrintų paslaugų šeimai, turinčiai smurto problemą,  kompleksiškumą;

5.      Tinkamų elgesio būdų mokymo taikymas smurtautojui prisidėtų ir prie viešojo saugumo;

6.      Svarbus bendradarbiavimas tarp teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukai ir dirbančių su smurtaujančiais vyrais – tai prisidėtų prie didesnio smurto aukos saugumo;

7.      Itin svarbus ugdymas ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose,  tolerancijos ir pagarbos vienas kitam skatinimas, visuomenės švietimas, stereotipų laužymas ir mūsų visų netolerancija smurtui plačiąja prasme.