Vyrų psichikos sveikatos gerinimas ir smurtinio elgesio keitimas

     Kauno apskrities vyrų krizių centras vykdo LR Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Vyrų psichikos sveikatos gerinimas ir smurtinio elgesio keitimas“.

      Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičių. Nuo 2000 m.  šis skaičius buvo pradėjęs mažėti, tačiau nuo 2007 m. jis vėl didėja. Vyrų savižudybių yra apie 6 kartus daugiau nei moterų. Statistikos departamento prie LR duomenimis, 2008 m. iš 100 000 gyventojų nusižudė 58,7 vyrai (tuo tarpu moterų – 10,8 ), o 2009 m. atitinkamai 61,3 vyrų ir 10,4 moterų (http://www.savizudybes.lt/vidinis.asp?DL=L&TopicID=27 ). Apskaičiuota, kad kiekviena savižudybė labai skaudžiai paliečia vidutiniškai apie 6 asmenis. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis bei psichologinės raidos sutrikimais taip pat yra didesnis vyrų tarpe nei moterų ir nuolat didėja (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis). Kai kurie vyrai agresiją nukreipia ne prieš save, o prieš savo artimuosius.

Kaip teigiama leidinyje „Kauno m. gyventojų sveikata“ (2009, prieiga internete http://www.kaunovsb.lt/files/pdf/Kauno%20miesto%20gyventoju%20sveikata%202009.pdf ), Kauno m. vyrų savižudžių skaičius yra daugiau nei triskart didesnis nei moterų. Dažnesnį polinkį žudytis įtakoja prastesnė vyrų psichikos sveikata ir psichologinė būsena: vyrai dažniau serga depresija, daugiau vartoja alkoholio, intensyviau rūko, pereina prie narkotikų.

        Smurtas šeimoje iki šiol yra aktuali visuomenės problema. 2010 m. atliktas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje yra paplitęs labiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. 45 proc. apklaustųjų Lietuvoje savo šeimoje arba tarp draugų teigė pažįstantys asmenį, kuris yra panaudojęs bet kokios rūšies smurtą prieš moterį. 80 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad smurtas prieš moteris namuose mūsų šalyje yra paplitęs.   

        Patys vyrai dažnai tvirtina suprantantys, jog smurtauti prieš moterį ar kitus šeimos narius yra nusikaltimas, tačiau pripažįsta negalintys susitvarkyti su kylančiais neigiamais jausmais. Jie neretai varžosi pasisakyti esantys prislėgti, patiriantys neigiamus jausmus, nes, anot jų, tai laikoma silpnumo požymiu.

Kauno apskrities VPK duomenimis, 2010 metais  užregistruota 5374 iškvietimų į šeimyninius konfliktus, išnagrinėta prašymų dėl smurto šeimoje – 1260, iš jų dėl smurto prieš moteris – 1212; atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš moteris  -  763; -  pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš moteris – 93. Pateikti skaičiai akivaizdžiai byloja apie problemos mastą, turint galvoje, jog didžioji dalis tiek smurto artimoje aplinkoje, tiek kitų psichologinių sunkumų ilgą laiką nėra pastebima arba nėra viešinama visiškai.

Darbas su šeimoje smurtaujančiais vyrais

          Smurtas šeimoje iki šiol yra aktuali visuomenės problema. 2010 m. atliktas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje yra paplitęs labiau nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. 45 proc. apklaustųjų Lietuvoje savo šeimoje arba tarp draugų teigė pažįstantys asmenį, kuris yra panaudojęs bet kokios rūšies smurtą prieš moterį. 80 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad smurtas prieš moteris namuose mūsų šalyje yra paplitęs.   

       Pastarųjų metų sunkmetis labai įtakoja vyrų psichologinę būseną ir tuo pačiu – jų elgesį: manoma, kad staigus darbo netekimas labiau provokuoja smurtinį elgesį, priklausomybių atsiradimą, netgi savižudybę negu pats bedarbio statusas. Nuolatiniai gyvenimo stresai taip pat blogina vyrų psichologinę situaciją: tai ir tarpasmeninės problemos – kivirčai su sutuoktinėmis, kitais šeimos nariais, draugais; atstūmimas, nereikalingumo jausmas, pvz., netekus šeimos (skyrybų atveju) ir draugų; kitokie praradimai, pvz., finansiniai nuostoliai, artimųjų netektis (mirtis); taip pat visuomeninės krizės, pvz., spartūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai ir įvairūs kiti stresoriai – gėda, patirta neištikimybė, apkaltinimo grėsmė ir pan. Dėl šių priežasčių, o ypač sunkmečiu, smurtas šeimose ypač suintensyvėja. Neretai tapus bedarbiu auga baimė dėl ateities, namuose atsiranda įtampa, ilgai darbo nerandantys vyrai savo pyktį ir nepasitenkinimą nukreipia prieš moterį, vaikus, pasineria į alkoholizmą, o tai dar labiau išprovokuoja agresyvų elgesį. Prieš smurtaujančius vyrus, sugyventinius bejėgės jaučiasi ne tik moterys, bet ir kiti šeimos nariai. Labai didelę žalą patiria vaikai.

      Kauno apskrities VPK duomenimis, 2010 metais į šeimyninius konfliktus   užregistruota 5374 iškvietimų, išnagrinėta prašymų dėl smurto šeimoje – 1260, iš jų dėl smurto prieš moteris – 1212; atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš moteris  -  763; -  pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš moteris – 93.

      Patys vyrai dažnai tvirtina suprantantys, jog smurtauti prieš moterį ar kitus šeimos narius yra nusikaltimas, tačiau pripažįsta negalintys susitvarkyti su kylančiais neigiamais jausmais. Jie neretai varžosi pasisakyti esantys prislėgti, patiriantys neigiamus jausmus, nes, anot jų, tai laikoma silpnumo požymiu.

Kauno apskrities vyrų krizių centras pradeda vykdyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Darbas su šeimoje smurtaujančiais vyrais“. Projekto tikslas – suteikti įvairiapusę pagalbą smurtaujantiems šeimoje vyrams bei jų šeimų nariams ir perduoti patirtį organizacijoms, dirbančioms kituose šalies regionuose.

Projekto tikslinė grupė – vyrai smurtaujantys šeimoje, t.y. turintys įvairių psichologinių problemų, turintys priklausomybių, nesugebantys valdyti pykčio, agresijos ir veiksmų, vyrai smurtautojai, išgyvenantys skyrybas ir kitų problemų turintys vyrai bei jų šeimų nariai. Klientai priimami iš visos Kauno apskrities.

Per 7 mėnesius numatoma suteikti pagalbą 60 smurtaujančių vyrų, norinčių pakeisti savo elgesį. Jiems bus teikta 566 valandos paslaugų:

• 240 val. psichologo konsultacijų 
• 40 val. teisininko konsultacijų
• 180 val. socialinio darbuotojo konsultacijų.
• 16 smurtaujančių vyrų baigs dvi elgesio keitimo grupes (pagal DADV metodiką), kiekviena po 48 val. užsiėmimų.
• 60 vyrų ir jų šeimų narių išklausys gydytojo psichiatro paskaitas apie psichologines vyrų problemas ir jų sprendimo būdus.

Kompleksinė pagalba vyrams krizių centre

        Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičių. Nuo 2000 m.  šis skaičius buvo pradėjęs mažėti, tačiau nuo 2007 m. jis vėl didėja. Vyrų savižudybių yra apie 6 kartus daugiau nei moterų. Statistikos departamento prie LR duomenimis, 2008 m. iš 100 000 gyventojų nusižudė 58,7 vyrai (tuo tarpu moterų – 10,8 ), o 2009 m. atitinkamai 61,3 vyrų ir 10,4 moterų. Apskaičiuota, kad kiekviena savižudybė labai skaudžiai paliečia vidutiniškai apie 6 asmenis. Sergamumas ir ligotumas psichikos ligomis bei psichologinės raidos sutrikimais taip pat yra didesnis vyrų tarpe nei moterų ir nuolat didėja (Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010).

        Kai kurie vyrai agresiją nukreipia ne prieš save, o prieš savo artimuosius, todėl smurtas šeimoje vis dar yra aktuali visuomenės problema. Akivaizdu, kad vyrų psichinė sveikata ir psichologinė būsena kelia didelį nerimą. Vyrai neretai varžosi prisipažinti esą prislėgti, nes tai laikoma silpnumo požymiu. Jausmai, susiję su depresija, tampa tokie įprasti, kad nelaikomi liga ir nebeieškoma pagalbos, taip liga gilėja. Sunkumų dažniau patiria išsiskyrę, našliai ir vieniši vyrai: gyvenantys vieni arba atskirai nuo šeimos yra labiau pažeidžiami. Pastarųjų metų sunkmetis taip pat įtakoja vyrų psichologinę būseną: manoma, kad staigus darbo netekimas labiau provokuoja savižudybę negu pats bedarbio statusas. Nuolatiniai gyvenimo stresai taip pat blogina vyrų situaciją: tai ir tarpasmeninės problemos – kivirčai su sutuoktinėmis, kitais šeimos nariais, draugais; atstūmimas, nereikalingumo jausmas, pvz., netekus šeimos (skyrybų atveju) ir draugų; kitokie praradimai, pvz., finansiniai nuostoliai, artimųjų netektis (mirtis); taip pat visuomeninės krizės, pvz., spartūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai ir įvairūs kiti stresoriai – gėda, patirta neištikimybė, apkaltinimo grėsmė ir pan.

Akivaizdu, kad vyrai susiduria su didžiulėmis psichologinėmis problemomis, ir kai jos lieka nesprendžiamos, galiausiai baigiasi priklausomybės ir psichinėmis ligomis, savižudybėmis. Vis dar didelė problema ta, kad vyrai nesiryžta kreiptis pagalbos, o antra – trūksta specializuotų pagalbos centrų.

Projektą ”Kompleksinė pagalba vyrams krizių centre” remia Kauno m. savivaldybė. Jis bus vykdomas Kauno mieste iki 2011 m. gruodžio mėn. 31 d. Planuojama paslaugas vyrams ir jų šeimų nariams teikti kasdien darbo dienomis kovo – gruodžio mėnesiais (dirbs socialinis darbuotojas (4 val. per dieną)  ir psichologas (dirbs 2 val. per dieną).

           Projekto tikslinės grupės:

          1. vyrai, išgyvenantys krizę (bedarbystė, skyrybos ir kt.) ir dėl to turintys įvairių psichologinių problemų (sergantys depresija, turintys savižudiškų ketinimų, priklausomybių ir pan.);

          2. šeimoje smurtaujantys vyrai (fiziškai, psichologiškai ir kitaip; agresyvūs, nesugebantys valdyti emocijų ir veiksmų, turintys priklausomybių).

        Vyrams, besikreipiantiems į krizių centrą, bus suteikta kompleksinė, įvairiapusė pagalba, t.y. individualios socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos, teisininko konsultacijos, socialinio darbuotojo ir psichologo terapija, pagalba grupėje (pagal smurtinio elgesio keitimo programą). Numatomas psichiatro paskaitų ciklas vyrams.

Kauno apskrities vyrų krizių centras – partneris tarptautiniame projekte

      Kauno apskrities vyrų krizių centras kaip partneris dalyvauja tarptautiniame Šiaurės šalių ministrų tarybos finansuojamame projekte  „Bendradarbiavimas tarp Šiaurės šalių, Lietuvos ir Šiaurės Vakarų Rusijos nevyriausybinių organizacijų, teikiant psichologinę ir teisinę pagalbą šeimoms, kuriose smurtaujama“.

Projekto tikslas:

       – sukurti naują integruotą požiūrį į smurtą šeimoje, teikti paramą ne tik moterims, bet taip pat ir smurtaujantiems vyrams. Suteiks galimybę  keisti esamą sistemą, valstybės remiamas paslaugas šeimoms, kurios kenčia nuo šeiminio smurto ir parodyti, kaip Šiaurės šalių, Lietuvos ir Rusijos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas gali sustiprinti pilietinės visuomenės įtaka formuojant politiką visose šiose šalyse.

     Projekto tikslinės grupės – šeimoje smurtaujantys vyrai, šeiminio smurto aukos (moterys ir vaikai), Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos visuomenė bei valdžios atstovai (kaip tikslinė grupė informacinei kampanijai).

     -     Trumpai apie numatytus ir laukiamus rezultatus:

• Specialistai iš Danijos NVO perduos savo patirtį ir elgesio keitimo metodiką Sankt Peterburgo NVO. Kauno apskrities moterų ir vyrų krizių centrai dalinsis savo patirtimi, taikant danų smurtinio elgesio keitimo metodiką  toliau Lietuvoje.
• Remiantis Šiaurės šalių patirtimi, Sankt Peterburge bus diegiamas efektyvesnis, labaiu integruotas ir kompleksinis požiūris į pagalbą šeimoms, kuriose smurtaujama. Ši Sankt Peterburgo patirtis vėliau bus skleidžiama Šiaurės-Vakarų Rusijos regione.
• Šiaurės-Vakarų Rusijos regiono gyventojai gaus naujoviškas paslaugas, padedančias spręsti smurtavimo šeimoje problemas ir gaus galimybę mokytis iš Šiaurės šalių nevyriausybinių organizacijų, kaip įtakoti valstybinę šeimos ir apsaugos nuo smurto, o taip pat lyčių lygių galimybių politiką.
• - Apie vykdomą projektą ir smurtinio elgesio keitimo svarbą bus informuotos Sankt Peterburgo vietos valdžios institucijos: Socialinės politikos komitetas, Sveikatos reikalų komitetas, Teisės, Saugumo komitetai. Taip pat Vidaus reikalų ministerija, teisėjų, sveikatos ir socialinių reikalų departamentąi, administracinių Sankt Peterburgo rajonų vadovai, koordinavimo taryba dėl lyčių lygybės ir kovos su smurtu Sankt Peterburge, Žmogaus teisių komisija, Sankt Peterburgo gubernatoriaus; vaikų ir jaunimo Vyriausybės komisija,žiniasklaida.
• Projekto pabaigoje buvo numatyta pakviesti prisijungti nevyriausybines organizacijas iš Latvijos ir Baltarusijos ir numatant tolesnį bendradarbiavimą, sukurtas Danijos, Baltijos šalių, Rusijos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo tinklas.

• Viešinant projekto veiklas ir rezultatus bus didinamas Rusijos bei Lietuvos gyventojų suvokimas apie smurtą šeimoje.

-        Taip pat numatyti tokie pamatuojami rodikliai:

• 12 vyrų ir 12 moterų Lietuvoje, 12 vyrų ir 12 moterų Rusijoje ir 12 vyrų ir 12 moterų Danijoje – iš viso – 36 vyrams ir 36 moterims (72 asmenims) suteikta kompleksinė pagalba;
• Išleista seminaruose ir mokymuose platinamą informacinė medžiaga;
• Išversta į rusų kalbą darbo su šeimomis, kuriose smurtaujama, ir smurtinio elgesio keitimo metodika praktinė  metodika;
• Atlikta smurto šeimose, su kuriomis bus dirbama, analizė;
• Parengta darbo su moterų ir vyrų grupėmis ataskaita;
• Remiantis Šiaurės šalių ir Lietuvos patirtimi apmokyti specialistai (30 asmenų), konsultuojantys šeimas, kuriose smurtaujama.

Darbas su šeimoje smurtaujančiais vyrais

Nuo 2009 m. Kauno apskrities vyrų krizių centras vykdo projektą „Darbas su šeimoje smurtaujančiais vyrais“. Šį projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Skaityti daugiau